Patarimai

Patarimai

Patarimai

 

  • Patarimai perkant sodinukus. Kiekvienas sodinukas, prieš persodinant jį į sodą, yra augęs medelyne. Persodinimas sutrikdo įprastą augimą, nes augalai patenka į kitas sąlygas. Be to, iškasant iš medelyno, neišvengiamai pažeidžiama šaknų sistema, daug jų lieka dirvoje, todėl sutrinka pusiausvyra su ant­žemine dalimi. Jeigu netinkamai laikomi ar vežami medeliai dar ir apdžiūsta, nėra ko tikėtis, kad gerai prigis. Tokie medeliai arba neprigyja, arba vėliau sprogsta, ilgai, net keletą metų, skursta. Jie vėliau ir dera. Sodininko uždavinys – padėti augalams kuo lengviau „persirgti“ sunkią persodinimo operaciją. Lengviau prigyja ir geriau auga jaunesni augalai. Perkant sodinukus, reikia žiūrėti, kad jie būtų ne tik gerai išaugę, sveiki, bet ir nepadžiūvę; Nepatartina pirkti medelių su lapais, kadangi lapai garina drėgmę, medeliai greičiau džiūsta. Apdžiūvusius medelius geriausiai atpažinti ne iš lapų, bet iš susiraukšlėjusios metūglių žievės, apdžiūvusių smulkių ir i apvytusių stambių šaknų. Ypač greitai džiūsta smulkios šaknelės. Saulėtu ir vėjuotu oru pakanka kelių valandų, o kartais ir keliolikos minučių, kad žūtų didžioji dalis aktyviųjų šaknų, kurios labai reikalingos augalui pri­gyti ir vėliau jam maitintis. Nusipirkus sodinuką, būtina pridengti šaknis drėgna medžiaga ir įdėti į sandarų polietileninį maišelį. Tinkamai supakuotus sodinukus galima puikiausiai pervežti labai toli ir išlaikyti juos ne vieną parą. Atvežti į sodą skiepai tuojau pat apkasami žemėmis ir gerai palaistomi. Svarbu, kad že­mė gerai apgultų šaknis, neliktų didesnių oro tarpų.
  • Patarimai duobės paruošimui. Duobes sodinukams sodinti galima paruošti iš anksto arba jas kasti prieš pat sodinant. Jeigu visas sodo plotas tinkamai patręštas ir giliai supurentas, didelių duobių nereikia. Pakanka iškasti tokias duobutes, kad tilptų sodinukų šaknys. Iš anksto neparuoštoje dirvoje duobės kasamos didesnės. Sėklavaisiams užtenka 80 – 120 cm pločio ir 50 – 60 cm gylio, kaulavaisiams – 60 – 80 cm pločio ir 30 – 50 cm gylio duobių. Gilesnės duobės, ypač sunkioje dirvoje, gali net pakenkti. Jų dugne rink­sis vanduo ir šaknys nuolat mirks. Reikia griežtai atsisakyti netinkamos praktikos – lengvose dirvose duo­bės dugną, o kartais ir jos šonus, išplūkti, moliu. Vaismedžių šaknys duo­bėje auga tik vienerius dvejus metus. Taigi drėgmės režimas pasodintam medeliui taip pat pagerėja tik trumpą laika. Vėliau šaknys auga platyn ir gilyn, bet nelaidus molio sluoksnis joms trukdo. Jeigu moliu išplūktas duobės dugnas, po vaismedžiu susidaro savotiškas „šulinys“, kuriame jo šaknų beveik nėra. Išplūkus ir duobės šoną, vaismedis auga panašiai kaip vazone.
  • Patarimai dirvos pagerinimui. Dirvą duobėje galima pagerinti, pridedant 15 – 20 kg komposto arba gerai perpuvusio mėšlo. Šviežias mėšlas gali apdeginti šaknis. Nepatartina į duobes pilti ir durpių. Lengvose dirvose galima pridėti priemolio, bet jį reikia gerai sumaišyti su likusia žeme. Nederlingose dirvose į duobes gali­ma taip pat [berti superfosfato (0,6-0,8 kg sėklavaisiams ir 0,5-0,6 kg kaulavaisiniams) ir kalio chlorido (120-150 g sėklavaisiams ir 75-120 g kaulavaisiams). Kad vaismedžiai lengviau pasisavintų fosforą, rekomen­duojama kartu su juo išberti 50-75 g karbamido arba amonio salietros. Reikia atminti, kad didesnės trąšų, ypač kalio ir azoto, normos vaisme­džiams gali pakenkti. Visos trąšos gerai sumaišomos su dirva, kad neap­degintų vaismedžių šaknų. Derlingesnėse dirvose pakanka duobes pripil­dyti ariamojo sluoksnio dirvožemio.
  • Kada geriausia sodinti? Norint vaismedžius sodinti pavasarį į iš anksto iškastas duobes, jas reikia pripildyti rudeni, o prieš sodinimą pakanka iškasti tik tokią duo­butę, kad tilptų šaknys. Neužpylus duobių iš anksto, pavasarį jose prisi­rinks vandens ir sodinimą teks suvėlinti. Jeigu laikomasi pagrindinių reikalavimų ir apsaugos priemonių, visus vaismedžius mūsų sąlygomis galima sodinti tiek rudenį, tiek pavasarį. Ru­denį geriausias sodinimo terminas yra iki spalio vidurio. Anksti pasodinti augalai spėja užgydyti šaknų žaizdas ir pradeda auginti naujas aktyvias šakneles. Pavasarį sodinimo laikas trumpesnis. Augalai sodinami kaip ga­lima anksčiau, kad jų šaknys pradėtų augti tuomet, koi dar nesusprogsta pumpurai. Rudenį pasodintų vaismedžių šaknys gali dažniau pašalti. To­dėl, kai negalima tinkamai mulčiuoti pasodintų vaismedžių, rudenį patar­tina sodinti obelis, o kriaušes, slyvas ir vyšnias – pavasari.
  • Patarimai sėklavaisių ir kaulavaisių sodinimui. Obelys ir kriaušės su sėkliniais poskiepiais sodinamos iki šaknies kak­lelio, su vegetatyviniais (žemaūgiais) – giliau, bet taip, kad skiepijimo vieta liktų virš dirvos paviršiaus. Giliau sodinamos slyvos ir vyšnios, ypač skiepytos į kvapiąją vyšnią. Joms patartina užberti žemių ir ant skiepijimo vietos, kad sumažėtų slyvų poskiepių atžalų, o vyšnios neatlūžtų. Dažnai jos išleidžia savas šaknis ir suformuoja dvigubą šaknų sistemą. Obelys su žemaūgiais intarpais sodinamos taip, kad apatinė skiepijimo vieta ir maž­daug pusė arba daugiau intarpo atsidurtų po žeme. Tuomet vaismedžiai geriau įsitvirtina dirvoje, iš esmės sumažėja šaknų atžalų ir intarpo pa­šalimo pavojus. Reikia atminti, kad vaismedžius visada geriau sodinti gi­liau negu pernelyg sekliai, kad neapsinuogintų šaknies kaklelis, o kartais ir šaknys. Kadangi puri dirva duobėje slūgsta, žemių užpilama 3-4 cm aukščiau. Aplink pasodintą medelį padaroma vadinamoji lėkštė laistymui. Pasodinti augalai tuojau pat gausiai paliejami (vieną du kibirus van­dens). Vanduo reikalingas ne tik drėgmei, bet svarbiausia tam, kad pra­skydusi dirva geriau apgultų šaknis. Palaistytų medelių pomedžiai mulčiuojami arba bent užberiami sausa dirva.
  • Genėjimo pavyzdys:

    Patarimai, Genėjimas

    Sodinukų genėjimas

  • Sodinimo atstumai:

Žemaūgės (M-26) ir pusiau žemaūgės obelys (MM-106) – atstumas tarp obelų 2-3 metrai, o atstumas tarp eilių 4 metrai.

Aukštaūgės obelys (sėklinis poskiepis) – atstumas tarp obelų 4-5 metrai, o atstumas tarp eilių 5-7 metrai.

Žemaūgės kriaušės (cidonijos poskiepis) – atstumas tarp kriaušių 2.5-3 metrai, o atstumas tarp eilių 4 metrai.

Aukštaūgės kriaušės (sėklinis poskiepis) – atstumas tarp kriaušių 4-5 metrai, o atstumas tarp eilių 5-6 metrai.

Vyšnios (kvapiosios vyšnios poskiepis) – atstumas tarp vyšnių 2-3 metrai, o atstumas tarp eilių 4 metrai.

Tręšnės (kvapiosios vyšnios poskiepis) – atstumas tarp trešnių 3-4 metrai, o atstumas tarp eilių 4 metrai.

Slyvos, abrikosai, persikai (kaukazinės slyvaitės poskiepis) – atstumas tarp augalų 3 metrai, o atstumas tarp eilių 4 metrai.

Avietės – atstumas tarp aviečių 0,5 metrai, o atstumas tarp eilių 1,5 metrai.

Šilauogės – atstumas tarp šilauogių 0.8-1.5 metrai, o atstumas tarp eilių 2.5-3 metrai.